Kas yra chromavimas?
Chromavimas reiškia įprastą paviršiaus apdorojimo procesą, kurio metu chromas nusodinamas kaip kitų metalų danga. Daugiausia yra dviejų tipų karštas cinkavimas ir šaltas cinkavimas. Šaltas cinkavimas taip pat vadinamas elektriniu cinkavimu. Pagrindinis tikslas yra padidinti medžiagos atsparumą korozijai ir dekoratyvinį efektą.
Proceso principas
Chromavimo proceso principas pagrįstas elektrochemine reakcija. Chromavimo procese kaip katodas naudojama dengimo vonia, kurioje yra metalo chromo anodo ir dengimo tirpalo, o elektrolitinė reakcija įvyks įjungus maitinimą.
Šis procesas gali būti suskirstytas į tris pagrindinius etapus: anodinį tirpinimą, metalo nusodinimą ir nuosėdų liejimą. Anodinis ištirpinimas reiškia laipsnišką metalo chromo anodo ištirpinimą į katijoną, veikiant elektros srovei.
Metalo nusodinimas reiškia katijonų perkėlimą per elektrolitą į katodo paviršių, redukuojant į chromo metalą, taip nusodinant metalą ant dengiamos dalies paviršiaus. Nuosėdų formavimas reiškia laipsnišką vienodo ir ryškaus chromo sluoksnio susidarymą po to, kai metalinis chromas nusėda ant dengiamų dalių paviršiaus.
Proceso veiksmai
- Valymas: Prieš chromuojant, padengtą daiktą reikia kruopščiai nuvalyti, kad ant paviršiaus būtų pašalintos priemaišos ir aliejus. Dažniausiai naudojami valymo metodai apima marinavimą, šarminį plovimą ir elektrolitinį plovimą, siekiant užtikrinti padengto objekto paviršiaus švarumą.
- Marinavimas: Prieš chromavimą reikia marinuoti. Marinavimas gali pašalinti oksido plėvelę ir rūdis ant padengtos medžiagos paviršiaus, kad būtų užtikrintas sklandus tolesnis chromavimo procesas. Paprastai marinavimui naudojamas praskiestas azoto rūgšties arba praskiestos rūgšties mirkymo metodas.
- Galvanizavimas: Galvanizavimas yra pagrindinis chromavimo proceso etapas. Padengtas objektas naudojamas kaip katodas, chromato tirpalas naudojamas kaip anodas, chromo jonas sumažinamas iki chromo ant padengto objekto paviršiaus, veikiant išorinei srovei, o paviršius pritvirtinamas, kad susidarytų chromo sluoksnis. Šiam žingsniui reikia kontroliuoti įtampos ir srovės dydį, taip pat vonios temperatūrą ir koncentraciją, kad būtų užtikrintas vienodas, tankus chromas.
- Valymas: Po chromavimo danga turi būti išvalyta, kad būtų pašalintos likusios cheminės medžiagos. Paprastai valymui naudojami du plovimo ir marinavimo būdai, siekiant užtikrinti dangos kokybę.
- Poliravimas: Po valymo danga taip pat gali būti poliruota, kad dar labiau pagerėtų jos išvaizda ir blizgesys. Poliravimas gali padaryti dangą lygesnę ir sumažinti paviršiaus defektus bei nehomogeniškumą.
- Patikrinimas: Galiausiai būtina išbandyti produktą po chromavimo, kad įsitikintumėte, jog jo kokybė atitinka reikalavimus. Įprasti tikrinimo metodai apima išvaizdos patikrinimą, storio matavimą ir atsparumo korozijai bandymą.
Proceso privalumai
- Produkto išvaizdos kokybės gerinimas: chromavimo procesas gali sudaryti vienodą ir ryškų chromo sluoksnį ant gaminio paviršiaus, todėl produkto išvaizda tampa gražesnė. Didelis chromo sluoksnio atspindėjimas taip pat gali padidinti produkto ryškumą ir padidinti jo vertę.
- Produkto atsparumo korozijai gerinimas: chromo sluoksnis turi gerą atsparumą korozijai, kuris gali efektyviai apsaugoti dengiamų dalių metalinį paviršių nuo oksidacijos, korozijos ir kitų pažeidimų. Dėl to chromavimo procesas plačiai naudojamas automobiliuose, motocikluose ir kituose gaminiuose, siekiant prailginti jų tarnavimo laiką.
- Produkto kietumo ir atsparumo dilimui didinimas: chromo metalas yra medžiaga, turinti didelį kietumą, o ant dalių, kurios turi būti padengtos per chromavimo procesą, paviršiaus gali būti suformuotas didelio kietumo ir gero atsparumo chromo sluoksnis, siekiant pagerinti gaminio tarnavimo laiką.
